Kai mums kas nors nesiseka, juk visada lengviau kaltinti kitus žmones, situaciją, aplinkybes. Įžvelgti savo klaidas – tai jau kitas lygmuo, ir ne visada lengva žengti šį žingsnį. Pastaruosius metus ar dvejus girdime teiginius ar net grasinimus: „Facebookui“ galas, nebekiškite į jį pinigų, tai pensininkų socialinis tinklas, „Instagram“ yra ateitis. Išties, kiekviename šių teiginių yra krislas tiesos. Paanalizuosiu juos visus.

Ar jau laikas uždaryti paskyrą, nes „Facebookui“ kvepia pakasynomis? Kūrėjai stengiasi, tai matosi pastaruosius metus, ypač po teismų ir masinių skandalų. Jie stengiasi perkelti kituose socialiniuose tinkluose populiarias funkcijas į „Facebooką“ ir įterpti naujų funkcijų. Todėl turime „Facebooke“ „stories“, „live“ transliacijas. Netrukus turėsite turbūt ir pasimatymų funkciją, kad „Facebookas“ šiek tiek pasivaržytų su „Tinderiu“, nors nelaikyčiau jo socialiniu tinklu. Aišku, yra neigiamų tendencijų, kurių nepastebėti rinkodaristams sunku – auditorija sensta, reklama brangsta, daliai vartotojų šiek tiek pabodusi ši platforma.

Tačiau iš dalies dėl to kalti mes patys – kai kurios paskyros tapusios akcijų ir naujų prekių pristatymo platforma, kai kurie kas savaitę skelbia konkursus, bet nekuria jokio patrauklaus turinio. Turinys ne visada apgalvotas, tinklelis nenuoseklus, nėra dažnumo ir tempo, tik transliuojame, kokie mes puikūs, o ne klausiame, kaip mums daryti ką nors geriau, nebandome įtraukti. Daug detalių sudaro įdomią komunikaciją, kuriai dar verta skirti ir reklamos biudžetą. Jei organiniu būdu jūsų įrašai nesulaukia dėmesio – galbūt tai signalas jums peržiūrėti turinį, o ne iš inercijos užsakinėti reklamą.

Brangi reklama „Facebooke“

Taip, pastebėjau, kad reklama brangesnė „Facebooke“ nei prieš kelis metus. „Instagrame“ ji pigesnė, tad gera žinia jums, jei ten yra jūsų auditorija. Tačiau ar mes galime tikėtis srauto į tinklapį, elektroninę parduotuvę ar jūsų veiklos „promotinimo“ veltui? Juk jei mes norime atrasti naujų klientų, tikėtina, kad reikės už tai mokėti, nes jų dar nepažįstame. „Facebooko“ reklama yra vienas įrankių tai pasiekti. Antras svarbus aspektas kalbant apie reklamą šiame tinkle – nepakanka spausti mygtuko „boost post“, nustatyti 5 eurus 5 dienoms ir tikėtis, kad tai yra viskas, ką gero jūs galite padaryti. Reklamos administravimas yra rimtas ir atsakingas darbas, kaip ir biudžeto paskirstymas, auditorijos parinkimas. Apskritai „boost post“ būtų padoru naudoti nebent išskirtinės skubos atvejais. Įprastai derėtų dirbti su „Ads Manageriu“. Kampanijos eigos ir rezultatų analizavimas – būdas optimizuoti reklamos biudžetą.

Šokiai kam per 50

Nežinau, ar vis dar egzistuoja toks dalykas, bet kol kas „Facebooke“ turime įvairaus amžiaus ir pomėgių auditoriją. Pasižiūrėkime į statistiką: 2019 m. rugsėjį „Facebooke“ anketas turėjo 1,755 mln. Lietuvos gyventojų, t. y. 61,6 % visos populiacijos. Didžiausia auditorija – 25–34 metų žmonės (470 000 vartotojų). Ar šie žmonės yra pensininkai, kuriems rūpi tik vaistų reklamos ir kaip gydyti sąnarius? Ne. Tai jau studijas baigę žmonės, turintys perkamąją galią. Ir tai šiaip jau pranašiau už paauglius, kurie negali įsigyti brangių daiktų patys.

Taip, kukliausia tarp lietuvių auditorija „Facebooke“ yra paaugliai – 13–17 metų, bendrai ji nesiekia 4 procentų. Tačiau antra ir trečia pagal gausumą auditorijos yra taip trokštamas jaunimas 18–24 metų (18,2 %) ir 35–44 metų (19,4 %) žmonės. Taigi teiginiai, kad „Facebooke“ liko pensininkai – nelabai teisingi, bent jau Lietuvos atveju.

„Instagram“ yra išsigelbėjimas iš „Facebooko“

Tai ar „Facebookui“ galas? Nesu „Facebooko“ advokatė, nebandau jo išteisinti ar parodyti jį kaip esą geresnį tinklą. Jis tikrai turi trūkumų, daug „bugų“, bet kol kas jis yra populiariausias Lietuvoje socialinis tinklas. Tačiau turime nemažai „Instagramo“ advokatų, kurie gana iškreiptai pateikia šį tinklą.

Pirmiausia, nebūtinai jums reikia „Instagramo“, nebūtinai jums reikia ir „Facebooko“ paskyros. Jums nė vienas tinklas nėra privalomas. Jei jūsų veikla ar prekės ženklas nėra vizualus, kūrybiškas ar kaip nors įkvepiantis, kažin, ar jums bus lengva kurti komunikaciją „Instagrame“. Lygiai taip pat darbas nueis perniek, jei jūsų tikslinė auditorija nebūna šiame tinkle, ir jei jūs dirbate B2B sektoriuje. Iš 600 tūkst. lietuvių, kurie turi anketas „Instagrame“ (2019 m. rugsėjo statistika), dominuoja 18–23 ir 25–34 metų auditorijos.

Didelę žalą „Instagram“ reputacijai daro „influenceriai“. Kalbu apie tuos nekūrybiškus reklamytės kaišiotojus. Galbūt kai kuriems verslams atrodo paprasta išpopuliarėti „Instagrame“, kai pasižiūri net į „mikroinfluencerio“ anketos rezultatus. Tačiau pirmiausia – paskyra asmeninė, pasiekiamumas kitas, turinys kitas (jei ne vien reklama, gali būti net ir įdomu), dominuoja vieno žmogaus gyvenimo istorija. Žinoma, galite sukurti kampaniją „Instagrame“ su darbuotojais, klientais, net susikurti virtualų tobulą klientą, kurio istoriją pasakosite, bet jūs vis tiek liksite verslas, kuris bent dalį turinio skirs kalbėti apie save, nukreips į tinklapį, paskelbs kartais apie akciją.

Tad nieko lengvo nėra. Nėra lengva „Facebooke“, nėra lengva ir kitose platformose. Nė viena jų nėra geresnė viena už kitą. Jos truputį skirtingos ir truputį tokios pačios. Būkite ten, kur reikia ir tokie, kokie norite būti. Arba truputį įdomesnė to versija.

Šis tekstas anksčiau buvo skelbtas delfi.lt rinkodaros projekte m360.