Dave Eggers knygos „Ratas“ apžvalga. „Tyto alba“, 2016 m. Iš angų k. vertė Marius Burokas.
Tą veiks „Google“, „Facebook“, „Apple“ po kelerių metų – taip galvojau pradėjusi skaityti Dave‘o Eggerso knygą „Ratas“. Tačiau įpusėjusi knygą atsirado nuojauta – taip mes visi galime gyventi netrukus, ne tik didžiosios kompanijos.
„Ratas“ yra utopija arba netolima mūsų visuomenės ateitis (pasirinkite patys), kai viskas, ką veikiame yra užfiksuota, įvesta, mūsų protėvių istorija atkurta, viskas, ką veikiame, nuolat transliuojama „live“. Be galimybės ištrinti duomenis, išjungti kamerą, pasitraukti. Suburtas sociumas, kuris jau pasiekęs „pilnatvę“, iš kurios nebeišeisi, nes nenori, juk „Rate“ viskas yra išspręsta be priekaištų – modernu, lengvai pasiekiama, pagalvota į priekį ir už tave. Kaip kokioje sektoje.
„Ratas“ yra didžiulė, visuomenėje aukštai vertinama IT kompanija, kuri sujungia visas socialinių tinklų paskyras, el. mokėjimus, slaptažodžius, žmonių ligų, protėvių nuo viduramžių laikų istorijas. Skaitytoją po šią korporaciją vedžioja jauna ir naivoka, bet pasiryžusi kruopščiai dirbti Mėja. Nes ji nori įrodyti savo vertę ir pajausti, kad gyvena. Ją žavintis perspektyvus darbas ir atsidavę nauji kolegos įtraukia į „Ratą“ labai sparčiai. Pradėjusi nuo paprasto klientų aptarnavimo – tai yra elektroninių užklausų atsakymo pagal personalizuotus šablonus, – per kelis mėnesius ji tapo tikra „Rato“ žvaigžde, įkvepiančia milijonus žmonių.
Knyga atkreipia mūsų dėmesį į lengvą panirimą į socialinius tinklus, privatumo praradimą arba atsisakymą, negebėjimą atskirti savo vertės nuo „like“ skaičiaus. Juk dažnas susilaikome nuo niūresnio įrašo skelbimo arba buitiškos nuotraukos viešinimo, nes žinome, kad ji tokio didelio dėmesio kaip išpuoselėtos šventės akimirka nesulauks. Vis siekiame įspūdingų savo gyvenimo akimirkų, kad galėtume savo socialiniam burbului parodyti, kaip įdomiai gyvename. Nors įprasta rutina niekuo neypatinga. Ir tai normalu. Viskas su tuo gerai.
Pagrindinė knygos veikėja Mėja visiškai pasineria į „Ratą“ – atitolsta nuo artimųjų, jokių išvykų, vien darbas ir savo gyvenimo transliavimas. Ji rodo kitiems žmonėms pavyzdį, kaip gyventi „skaidriai“. Skaidrumas reiškia filmuoti viską, kas vyksta aplink tave, rodyti gautus asmeninius laiškus, kalbėti apie savo ligas. Visas silpnybes ir pasiekiamus ant stalo, kad parodytum, jog nėra ko slėpti. Naivokai Mėjai savęs afišavimas tapo taip sava, nes ji neturėjo valios, savo požiūrio, stuburo.
Knyga patiks utopijų gerbėjams, Jaroslavo Melniko knygų skaitytojams (tiesa, magiškumo šioje knygoje nėra, bet socialiniai, politiniai klausimai yra). Rekomenduoju „The Black Mirror“ žiūrovams. Patiks tiems, kurie skaitė „1984-ieji“, „Puikus naujas pasaulis“, ir nori ko nors naujo. Taip, knyga nėra labai vaizdingai parašyta, bet ji įtraukia. Puikaus vertėjo Mariaus Buroko dėka. Papulti į jos vakuumą nesunku, ir tie 450+ puslapių skaitosi greitai.
Beje, jei jau skaitėte „Ratą“, arba nemėgstate skaityti, bet norite šiek tiek socialinės įtampos, Holivudas sukūrė filmą pagal šią knygą. Įdomu, kad IMDB rodo, kad šio 2017 m. sukurto filmo populiarumas kyla. Knyga sunkiai randama, bet ją dar galima įsigyti.
Tai pirma grožinė knyga, kurią apžvelgiu savo tinklaraštyje. Visos kitos – negrožinės, skirtos verslo, rinkodaros klausimams. Jų apžvalgas rasite prie susijusių įrašų žemiau.
