Storytelling versle

Verslas ir „storytelling“ – dialogo, nebe tik istorijos kūrimas

Pateikti informaciją ir kurti istoriją, intriguojantį pasakojimą, nuotykių ciklą – du skirtingi dalykai. Verslai, siekiantys daugiau, ieško ne tik galimybių, kaip profesionaliau užfiksuoti savo gaminį, kaip padaryti interaktyvesnius „stories“, bet ir kaip savo prekės ženklo istoriją kurti nuolatos, atnaujinti ją ir sudominti užsiėmusią, skubančią, viskuo persisotinusią auditoriją.

Kam verslui reikia istorijų?

Istorija – tai būdas megzti dialogą su auditorija, rasti ryšių, kelti emocijas – visą jų spektrą. Piktinti, priversti didžiuotis, palaikyti, sunerimti, šokinėti iš laimės. Istorija taip pat atskleidžia prekės ženklo pasirengimą – ar jis turi planą, ar jo vertybės nėra tik deklaracija. „Storytellingas“ taip pat gali kurti pridėtinę vertę auditorijai be tiesioginio tikslo parduoti, kas yra sveikintina šių dienų pardavimų pasaulyje.

Pirmiausia – emocija

Man svarbiausia – ar istorijoje kuriama emocija (-os) atliepia tiems, kam ji skirta. Istorija gali parduoti ir dažnai padeda to pasiekti, bet pirmiausia galvočiau, kad ji turėtų „suskambėti“ kito galvoje. Sukelti emocijas, skatinti veiksmą.

Apgalvota struktūra, techninis išpildymas, taisyklingumas, stiliaus viražai – tai jau papildomi elementai, kurie atsiranda su laiku gryninant savo idėjas ir geriau pažįstant auditoriją.

Iš ko mokytis „storytellingo“?

Tą daro „Biržų duona“, socialiniuose tinkluose kurdama savarankišką autorinį balsą. Jie rinkosi ne pristatyti sveikumą, ekologiškumą, asortimento platumą ar receptus, o kurti mažas poetiškas istorijas, kurios jungiasi į vieną personažų ir įvykių kupiną pasakojimą.

Drabužių siuvimo studija „Adatytė“ pasirinko kurti komunikaciją per asmeninio brandingo liniją, labai aiškiai ir nuosekliai komunikuoti apie vertybes ir pasirinkimus (tvarumas, sezoniškumas). Jie išsiskiria nuoširdžiu santykiu su klientais.

Sportinių batų gamintojas „Inkaras“ puikiai išnaudojo istorinius motyvus ir ne nubrėžė brūkšnį ir tarsi pradėjo nuo 0 2019 m., o subtiliai tęsia ir integruoja ankstesnę tuomečio fabriko istoriją į dabartinę komunikaciją. Jie kelia emocijas, prisiminimus vyresnei auditorijai, o jaunesnei tai ir edukacija, ir savotiška įdomioji istorija.

Gerų pavyzdžių yra daug. Apmaudu, kai verslai lieka prie biurokratiškos, nuobodžios komunikacijos, pilki, kai transliuoja viena kryptimi. Tie, kurie renkasi pasakoti istoriją, nebekalba tik sau ir apie save, jie kalba ir apie savo klientus, auditoriją ir jau tuomet pradeda kurti santykį.

Šis įrašas sukurtas atsakymų studentės Gabijos baigiamajam darbui apie „storytellingą“ soc. tinkluose pagrindu.

Kaip vertinate šį įrašą?
  • Įdomu
  • Jau žinojau
  • Pritaikysiu
Veiksmai
Deimantė Bagdanavičienė
Bendraukime8 671 81779
Slapukų žinutė

Nėra nieko „skaniau“ už mūsų „slapukus“. Be jų mūsų svetainė nevalgoma. Sužinokite receptą.

Įvyko klaida. Bandykite vėliau.