Kaip sukurti „viral“ reklamą (knygos apžvalga)
Jonah Berger „Užkrečiama. Kodėl daiktai ar idėjos tampa populiarūs“
„Vaga “, iš anglų k. vertė Nida Norkūnienė.
Puiki knyga ieškantiems įkvėpimo, kūrybinio paskatinimo kurti, reklamuoti, mąstyti. Labai lengvai skaitoma, pagauliai parašyta knyga kupina realių įmonių ir jų produktų ar idėjų pavyzdžių. Rinkodaros profesorius amerikietis Jonah Bergeris aiškindamas, kodėl vieni produktai ar idėjos „iššovė“, suskirsto juos į 6 principus. Anot jo, populiarūs projektai atstovauja šioms sistemoms: socialinės valiutos, stimuliuojantys, keliantys emociją, vieši, turi praktinę vertę, įausti į istorijas arba pasakojimą.
Man asmeniškai reklamoje bendrai visada buvo įdomiausias klausimas – kodėl mus vieni dalykai veikia, mes juos įsimename, imame vadinti visus indų ploviklius „Fairy“ pavadinimu, o kitų, atrodo, gerų idėjų ar produktų net pavadinimų neįsimename, arba nebespėjame jų išbandyti, nes jie tiesiog dingo iš lentynų.
Amžinasis „kodėl tai veikia“ mane atvedė prie darbo žiniasklaidoje, komunikacijos magistro studijų, ir galiausiai viską sujungė darbas su socialiniais tinklais. Iš arčiau geriau matyti. Bet ne visada, todėl gera į rankas paimti tokią knygą kaip „Užkrečiama. Kodėl daiktai ar idėjos tampa populiarūs“.
Kartais atrodo, kad labai aišku, kodėl mus tai veikia. Pavyzdžiui, „Niekada nesakyk pandai ne“ reklamų sėkmė – visgi istorijos kūrimas. Ne juokas, netikėtumas čia yra ašis, o panda kaip personažas, apie kurią pasakotumėte kolegoms per pietų pertrauką.
Nemažai knygos „Užkrečiama. Kodėl daiktai ar idėjos tampa populiarūs“ autorius skiria netradiciniams sprendimams. Jis pasidalijo keletu tikrai įdomių partizaninio marketingo reklamų sėkmių ir nesėkmių.
Reali istorija: kazino įmonė vis bando sugalvoti netikėtų, „viral“ būdų paskleisti apie save žinią. Kaip jums tokia situacija: vyras įsiveržia į olimpinių žaidynių baseiną, užsitempęs balerinos sijonėlį ir pėdkelnes, o ant krūtinės užsirašęs kazino bendrovės pavadinimą. Įsibrovėlis nušoka nuo tramplino, nustūmęs į šoną olimpiados dalyvius, ir tada jį pagaliau sulaiko apsauga.
Taip, šis įsibrovimo aktas aptarinėjamas, bet aptarinėtojai nuogąstauja, ar tai nepakenkė atletams, ir kaip apsauga nepastebėjo įsibrovėlio, besiropšiančio ant tramplino. Niekas nekalbėjo apie kazino, kuri ir buvo sumaniusi šį visgi nevykusį partizaninį triuką. Jei norite daugiau sužinoti apie partizaninę rinkodarą, pamėginkite skaityti šią knygą.
Kad produktas taptų „viral“, mūsų įnirtingame amžiuje, tampa vis sudėtingiau. Tačiau tai nereiškia, kad pastangų nereikia. Kurkime, kad būtų apie ką kalbėti.
5 klaidos užsakant mokamą reklamą „Facebooke“ ir „Instagrame“
Klaidų ir kliūčių neišvengsime, jei imamės ko nors daryti. Neklysta tas, kuris nedaro, tiesa? Priimkite šiuos punktus kaip draugiškus patarimus. Šį kartą turinys skirtas pradedantiems dirbti su mokama reklama.
1. Vis ta pati auditorija. Atrodo, radote auksinę auditoriją, ir pirkdami reklamą renkatės vis ją. Iš pradžių viskas dažniausiai atrodo gerai, bet ilguoju laikotarpiu pajusite, kad reklama nebeatneša gerų rezultatų. Todėl, kad verdate savo sultyse. Rekomenduoju savo tikslinę auditoriją suskirstyti į segmentus ir skirti reklamų turinį konkrečiai joms.
2. Per plati/per siaura auditorija. Štai čia prireikia anksčiau įvardyto patarimo praplėtimo: nepakanka turėti 1 auditorijos apsibrėžimo. Reikia kelių, keleto, priklausomai nuo jūsų projekto.
Tačiau aktualu tinkamai pasverti kiekvienos tikslinės auditorijos segmento svorį. Formuodami auditorijas rinkitės ne tik demografinius (amžius, lytis, gyvenamoji vieta), bet ir psichografinius rodiklius (kuo domisi, ką seka, ką veikia laisvalaikiu, kur lankosi...).
„Facebookas“, „ Instagramas“ leidžia rinktis labai įvairius parametrus ir prognozuoja, kokio dydžio auditoriją apims. Pavyzdžiui, 1000–3000 dydžio auditorija net ir Lietuvos rinkoje menka. Nebent orientuojatės į konkretaus miesto konkrečius rajonus, gatves. Vidutiniškai vieną auditoriją galėtų sudaryti nuo 10 tūkst. potencialių akių porų. „Facebookas“ leis pasiekti maksimaliai 1,8 mln. pilnamečių vartotojų šiame tinkle ir jo dukterinėje įmonėje „Instagram“. Iš viso, 2021 m. rugpjūčio duomenimis, „Facebooku“ Lietuvoje naudojasi 2,025 mln. vartotojų, „Instagramu“ – 794 tūkst.
3. Tik amžius. Klaidinga būtų formuojant auditoriją rinktis tik demografinius rodiklius, tai yra amžių, miestą, lytį. Nors jei esate visiškai pradedantis asmuo, kuris tik pažindinasi su reklama, padarykite bent tai. Atminkite, kokie yra amžiaus rėžiai šiose platformose: 18–24, 25–34, 35–44, 45–54, 55–64, 65+ metų. Todėl protingiau rinktis auditorijas pagal tokias grupes, pavyzdžiui 25–44, o ne 23–45 metų. Nebent turite argumentų, kodėl reikia būtent tokių skaičių.
Nustatydami reklamos rodiklius atkreipkite dėmesį ir į lytį. Naudokite biudžetą prasmingai. Jei parduodate tik moterims skirtus daiktus, vyrų auditorija jums nereikalinga, nebent formuosite žinutę kreipdami akcentą būtent vyrų auditorijai. Tačiau tada rekomenduoju kurti reklamą atskirai per „Ads Manager“ įrankį, kad ji nebūtų matoma jūsų esamai moteriškai auditorijai.
Tie, kas jau paleidę bent keletą reklamų, nerkite į „interests“ skiltį. Ten rasite įvairių kampų, pjūvių, kurie apibūdins jūsų auditoriją: nuo tėvų, auginančių konkretaus amžiaus vaikus, iki sužadėtinių ar konkrečios sporto šakos gerbėjų.
4. Mirusi paskyra. Pinigus mokamai reklamai tiesiog deginsite, jei jūsų socialinio tinklo paskyra yra neaktyvi. Tas pats galioja ir tinklapiui, jei į planuojate ten nukreipti esamą auditoriją ar naujus smalsuolius. Palaikykite paskyros aktyvumą, ir ypač prieš planuodami mokamą reklamą.
Jei atrodys, kad jūsų veikla padarė pauzę, vartotojams bus sunkiau įsipareigoti: paspausti paskyros „like“, parašyti užklausą dėl paslaugos. Tinklapyje, jei rašote tinklaraštį, paruoškite naują įrašą. Peržiūrėkite, ar nelikę senų šventinių sveikinimų.
5. Tyla. Gerai, reklama paleista ir patvirtinta, imate gauti taip laukto didesnio dėmesio. Tačiau kaip tyčia išvykote atostogų, arba esate užversti darbais. Visgi negerai, ar ne? Neturite laiko operatyviai reaguoti į komentarus, užklausas ar skambučius. Visada apskaičiuokite, kad kurdami reklaminę kampaniją turėtumėte ne tik laiko, bet ir interneto ryšį reaguoti į jūsų paslaugas ar prekes akis įsmeigusius potencialius klientus.
Tai tik keli patarimai, skirti pradedantiesiems. Norite daugiau? Sureaguokite žemiau, ir pasidalysiu naujomis įžvalgomis.
Norite savo paskyros audito? Parašykite.
Kaip pakeisti „Facebook“ slaptažodį?
„Facebook“ paskyros slaptažodį rekomenduoju pasikeisti kas keletą mėnesių, jei naudojatės daugiau nei vienu įrenginiu, dalijatės tuo pačiu kompiuteriu su kolegomis darbe arba naudojatės kompiuteriais viešosiose erdvėse, pavyzdžiui, bibliotekose, spausdinimo centruose, ir pan. Žinoma, slaptažodį būtinai pasikeiskite, jei į jūsų paskyrą buvo įsilaužta arba pastebėjote neįprastus prisijungimus.
Kaip pakeisti „Facebook“ paskyros slaptažodį?
Jei žinote savo dabartinį slaptažodį:
Prisijungę prie paskyros telefone (meniu apačioje dešinėje) arba kompiuteryje (meniu viršuje dešinėje) pasirinkite Settings & Privacy- Settings- Security and login. Pasirinkę žemiau Login skiltį spauskite Change password-Edit.
Jums reikės įvesti dabartinį slaptažodį ir pateikti du kartus naująjį. Rekomenduoju kurti sudėtingą slaptažodį – rinkitės skaičių, simbolių, didžiųjų ir mažųjų raidžių kombinacijas, o ne įprastus žodžius. Nenaudokite to paties slaptažodžio kitiems įrenginiams ar prisijungimams.
Jei nepamenate dabartinio slaptažodžio:
Eikite į pradinį „Facebook“ puslapį ir paspauskite „forgot password“/„pamiršote slaptažodį?“
Jums pasiūlys sukurti naują slaptažodį, išsiunčiant kodą į el. paštą arba telefono numerį, kurie buvo užregistruoti sukuriant paskyrą.
Į telefoną arba el. paštą gausite kodą, kuris leis prieiti prie paskyros ir sukurti naują slaptažodį.
Jei jūs nebeturite nei telefono, nei prieigos prie el. pašto, paskyros atkurti negalėsite. Bandykite atkurti el. pašto slaptažodį naudodami užregistruotus atsarginius el. paštus.