Mitai apie socialinius tinklus, kuriais nebeverta tikėti
Kuo ilgiau dirbu su socialiniais tinklais, tuo daugiau girdžiu mitų apie juos. Žinoma, daug ką lemia požiūris, kai ką prasimano žmonės, norintys nukreipti dėmesį kitur – į tradicines rinkodaros priemones, pavyzdžiui. Pirmiausia socialiniai tinklai – nei būtinybė, nei neišvengiama verslo komunikacijos dalis. Tikrai. Galbūt keista tai girdėti iš žmogaus, užsiimančio skaitmenine rinkodara, bet taip nuoširdžiai manau. Padiskutuokime apie kelis dažnai girdimus mitus, susijusius su socialiniais tinklais.
Mitai apie socialinius tinklus
Mitas nr. 1. Kiekvienas verslas privalo būti socialiniuose tinkluose. Išties, niekas nieko neprivalo. Neprivalo nei kurtis verslai, nei plėstis, nei dar ką nors daryti. Gyvename laisvos rinkos ir laisvo pasirinkimo laikais. Vertinkime tai. Socialiniai tinklai yra platforma sukurti ryšį su naujais auditorijos segmentais, pristatyti jiems save, pasiūlyti informacijos, sukurti vertę. Tačiau tikrai ne absoliučiai visiems kūrėjams ar verslams būtina juose kurti paskyras ir turinį.
Mitas nr. 2. Privaloma būti visuose socialiniuose tinkluose. Nes, o kaip gi kažkuriame gali nebūti. Išties, verta būti tuose tinkluose, kur daugiausia jūsų tikslinės auditorijos. Apskritai jei dirbate tik su Lietuvos rinka, didelių pasirinkimų ir neturite. „Twitter“ pas mus nepopuliarus, „LinkedIn“ labiau B2B. „Pinterest“ gal ne Lietuvos rinkai. „Tinder“ gal ne socialinis tinklas išvis. Atsirinkite, ko jums reikia. Galbūt ir „Instagram“ jums tikrai nereikalingas, nes jūsų produktas tam netinkamas, neturite pakankamai resursų būti šiame tinkle, arba jūsų auditorija vyresnė.
Mitas nr. 3. Socialiniai tinklai nieko nekainuoja. Taip, verslo paskyrų sukūrimas nekainuoja, bet jei dirbate bent su vienu socialiniu tinklu, turbūt suprantate, kad į jį reikia investuoti pirmiausia laiko ir idėjų. Reklamos biudžetas taip pat dažniausiai neišvengiamas – ir tai normalu verslui, kuris siekia išnaudoti platformą plačiau.
Mitas nr. 4. Reikia kasdien viešinti įrašus. Apskritai nėra „reikia“ komunikacijoje. Jūs renkatės, kaip norite save pristatyti ir kokiais būdais. Galvodami apie įrašų tinklelį ir dažnumą, laikykitės sveiko proto – „nespaminkite“. Tai labai nemalonu ir atstumia, ir, tikėtina, jūsų sekėjų skaičius ims po truputį mažėti, jei būsite įkyrūs. Kiek viešinti įrašų, kokius juos parinkti, patariu konsultacijoje. Čia rasite mano kontaktus.
Mitas nr. 5. Socialiniai tinklai yra atskira sritis nuo visos verslo komunikacijos. Tiesa ta, kad visa jūsų komunikacija turėtų būti glaudžiai integruota ir išpildyti išsikeltus tikslus. Socialiniuose tinkluose galite pasiekti konkretų segmentą, su kuriuo aktyviai nebendraujate kitais kanalais, bet tai nereiškia, kad socialinių tinklų komunikacija yra atskirta ir nederinama bendrai su įmonės veikimu.
Tikiuosi, šie pamąstymai įkvėps dar sykį permąstyti, kas esate socialiniuose tinkluose, ir ar tikrai žinote, kam juose kalbate. Suvokti ne tik save, bet ir savo auditorijos segmentus, ir kur jie veikia – svarbi komunikacijos strategijos dalis.
Profesinis žargonas, blakstutės ir „emoji“ srautas
Turinys – karalius socialinėse medijose. Tą girdime iš daugelio rinkodaristų, ir ši tendencija artimiausiais metais niekur nesitrauks. Tačiau kaip įrašus paversti įdomiu, vertingu turiniu žinome ne kiekvienas. Kad sukurtume patrauklų turinį, reikia daug sudedamųjų – gerai pažinti savo auditoriją, jos įpročius, turėti ką pasakyti ir mokėti tai padaryti. Taigi reikia ne tik profesinių žinių, bet kūrybinio rašymo patirties, gebėjimo kurti istoriją, suvokti vartotojo psichologiją. Tai ilgas kelias ir nemažas darbas.
Pasidalysiu keliais praktiniais patarimais iš savo asmeninės patirties (esu diplomuota filologė ir komunikacijos mokslų specialistė, dirbusi interneto žiniasklaidoje), kaip patraukliau kurti turinį savo auditorijai. Tai galioja tiek socialiniuose tinkluose, tiek tinklaraštyje ar elektroniniuose laiškuose.
Rašymo tonas socialiniuose tinkluose
Socialiniuose tinkluose siekiame sekėjų įsitraukimo, norime, kad jiems būtų įdomu, imtų diskutuoti. Tačiau kartais mūsų kalbėjimo tonas pasidaro neadekvatus tam, kokį įvaizdį išties norime kurti.
Kai kuriais atvejais kalbėjimas nesutampa su kuriamu produktu ar teikiama paslauga. Pernelyg dažnai vartojamos mažybinės formos gali sukelti neigiamą reakciją. Familiarus kalbėjimas gali priversti pasijausti nejaukiai – ar aš išties turiu žinoti apie visas direktoriaus visas asmenines detales, norėčiau daugiau profesionalumo, mažiau dėmesio smulkmenoms.
Būna ir dar kitas variantas, kai verslo paskyroje imama kalbėti profesiniu žargonu, vartojami terminai, kuriuos arba imi „googlinti“, nes įdomu, arba tiesiog „prascrollini“ įrašą, nes nedomina, nepadėta „ant lėkštutės“.
Aukso vidurys galėtų būti toks kalbėjimo tonas, kuris keltų susidomėjimą, parodytų jūsų išmanymą profesine tema (bet ne „aukštesnį lygį“), o frazės būtų ne tik suprantamos daugeliui, bet ir išvengtumėte negatyvaus kalbėjimo. Turiu mintyje dažą neiginių vartojimą, konkurentų, klientų niekinimą.
„Hashtagų“ ir „emoji“ socialiniuose tinkluose
Nerekomenduočiau naudoti gausybės „hashtagų“ savo „Facebooko“ įrašuose, nes galutinis rezultatas gali būti prastas ne tik dėl algoritmų, bet ir dėl to, kad bus išryškinta per daug žodžių, be to, nebūtinai visi paryškinimai funkcionuos kaip tikri raktažodžiai. „Instagrame“ politika šiek tiek kita – čia „hashtatgai“ yra pagrindas, bet ir juos reikia tekste dėlioti atsakingai.
Ilgesnį įrašą atskirti „emoji“ simboliais nėra prasta mintis, bet vėlgi siūlyčiau nepersistengti, kad neatrodytų, kad jūs ką tik atradote „emoji“ ir dėliojate juos visur iš eilės. „Emoji“ gali padėti išryškinti svarbiausius įrašo akcentus arba sutrumpinti įrašą žodžius pakeičiant grafiniais simboliais.
Nereagavimas į svarbius klausimus socialiniuose tinkluose
Jūsų sekėjai ar klientai įvaizdį apie jus, jūsų veiklą susidaro ne tik iš to, ką parduodate, kaip aptarnaujate, bet ir tai, ką jūs viešinate, į ką reaguojate. Klientas, kuris turi susidaręs įvaizdį apie jus, turi tam tikrų lūkesčių. Jei esate ekologiško maisto pardavėjas, tikėtina, kad iš jūsų bus laukiama teigiamos reakcijos į Europos Sąjungos sprendimą atsisakyti dalies vienkartinių plastikinių gaminių. Jei esate vaikiškų žaislų gamintojas, tikėtina, kad klientas lauks iš jūsų didelio atidumo pasirinktiems gamybos būdams bei medžiagoms. Sekite didžiuosius žiniasklaidos kanalus, kad galėtumėte pasidalyti aktualia jūsų sričiai informacija su sekėjais.
Tačiau kad ir koks aktualus jūsų turinys būtų, nekartokite punkto nr. 4:
Tyla socialiniuose tinkluose
Tai turbūt vienas labiausiai erzinančių dalykų: parašai užklausą – negauni atsakymo nei tą pačią, nei kitą darbo dieną. Jūs turite būti pasiekiami ir operatyvūs. Tai ypač svarbu socialiniuose tinkluose, jei tai jūsų pagrindinė darbo priemonė. Reikėtų suvokti, kad klientas arba potencialus pirkėjas veikiau parašys jums žinutę „Facebooke“ nei paskambins (nes patingės ieškoti jūsų telefono numerio, o gal jis net neįrašytas), ypač, jei tai bus savaitgalis arba darbo dienos vakaras.
Jūsų sau išsikeltas tikslas turėtų būti operatyvumas ir lankstumas. Jei gavote užklausą – pasistenkite kuo greičiau ir išsamiau į ją atsakyti. Pasiruoškite atsakymų ruošinius, būkite pasirengę suteikti informacijos apie dažniausiai užduodamus klausimus. Būkite konkretūs kalbėdami apie gamybos, pristatymo terminus bei kainodarą.
Ne tik transliuokite turinį, bet ir nebūkite abejingi – pasistenkite įsijausti į savo sekėjo ar kliento poziciją. Tai padės pasirinkti tinkamus žingsnius ir toną.
Jei norite daugiau sužinoti apie profesionalumą socialiniuose tinkluose, rekomenduoju šį įrašą.
Kuo tu vardu: kaip sukurti veiklos pavadinimą?
Pavadinimai nusako daiktus, objektus, vardai – žmones. Vadiname daiktus vienaip, o ne kitaip, ir sukuriame jiems naujas reikšmes pridėdami priesagas ar vartodami juos kituose kontekstuose. O kaip su nauja veikla? Atidarome naują parduotuvę ar kūrybos studiją, norime įvardyti savo veiklą potencialiems klientams – tai veiksmai, kurie neatsiejami nuo pavadinimo kūrimo. Šiame įraše pasiūlysiu jums minties kelią, kuriuo galite eiti.
Tačiau iki konkrečių pasiūlymų noriu pabrėžti, kad pavadinimas yra labai svarbi jūsų būsimos komunikacijos dalis, neatsiejama nuo jūsų viso „brandingo“, įvaizdžio. Pavadinimas turėtų ne tik jums patikti, bet ir atspindėti kuriuo nors aspektu jūsų veiklą arba pasakoti istoriją jūsų klientams.
Taigi nuo ko pradėti galvoti?
1. Apsispręskite dėl kalbos. Angliškai, lietuviškai, egzotine kalba kaip „kili:g“ kosmetikos pavadinimas tanalų kalba? Esperanto? O gal sugalvokite dirbtinį žodį?
Nesu kitakalbių pavadinimų gerbėja, kai prekės ženklas veikia tik Lietuvoje ir neplanuoja plėstis į kitas šalis. Jei tiksliai žinote, kad jūsų produktai skirti Lietuvos rinkai, rinkitės lietuviškus pavadinimus. Jie nebūtinai nuobodūs! Pavyzdžiui, „Sviestas sviestuotas“ (riešutų sviestų gamintojas), „Adatytė“ (drabužių prekės ženklas).
2. Surašykite visus žodžius ir frazes, kurie asociatyviai siejasi su jūsų veikla. Nerekomenduoju rašyti tiesiogiai jūsų veiklą apibūdinančių žodžių, pavyzdžiui, „drabužiai“, „piešimas“, „parduotuvė“. Leiskite sau galvoti plačiau, toliau.
3. Iš turimų žodžių dėliokite frazes, jei nė vienas iš parašytų žodžių savaime nėra tvirtas pavadinimas. Atsiverskite žodyną, pasižiūrėkite ir sinonimus, frazeologizmus – gali kilti įdomių idėjų.
4. Tikrinkite! Turėdami kelis favoritus tikrinkite juos „Google“ paieškoje – ar šiuo metu pavadinimas neužimtas, kokias asociacijas jis keltų suvedus į paiešką? Patikrinkite ir populiariausius socialinius tinklus. Būtinai analizuokite savo pavadinimo reikšmę (ypač sukurto) kitose kalbose, tai labai svarbu, jei planuojate plėtrą į kitas rinkas. Išvenkite tokios nemalonios asociacijos kaip įmonė „Molesta“. Angliškai „molester“ yra „prievartautojas“. „Gift“ vokiškai reiškia „nuodus“, angliškai – „dovaną“. Velsiečiai „moron“ vadina morką, o šiaip anglų kalba tai reiškia „kvailys“. Pavyzdžiui, „slut“ švedai vartoja apibūdinti pabaigą, o anglų kalboje tai reiškia „paleistuvę“.
5. Išbandykite. Apsispręsti tarp kelių pavadinimų padės toks metodas. Jį pasakojau savo klientei, su kuria kūrėme jos vaikiškų drabužių prekės ženklo pavadinimą ir komunikaciją (tiesą sakant, manau, mums puikiai pasisekė).
Sugalvokite situacijas, kurių metu jūs pristatytumėte prekės ženklą – ištarkite pavadinimą garsiai, papasakokite savo įsivaizduojam draugui arba pašnekovui, ką jis reiškia, kokią žinutę neša. Užrašykite pavadinimą ranka, kompiuterio klaviatūroje, telefone – ar lengva? Įprastai mums sunku iš pirmo sykio išgirsti žodžius, kuriuose daug priebalsių, ypač, kai jos viena šalia kitos. Sunku įvesti į socialinio tinklo paieškos laukelį gali būti ir pavadinimą su specifiniais simboliai – brūkšniais, daugtaškiu, @, & ir panašiais simboliais. Apgalvokite įvairias situacijas, kad jūsų klientams būtų kuo lengviau įsiminti ir taisyklingai išsyk užrašyti pavadinimą.
Vis tiek per sudėtinga? Kreipkitės, kad kartu sukurtume jūsų veiklos veidą.
O kaip atsirado „Sraute“? Iš žiniasklaidoje vartojamo žargono ir kartu noro susieti veiklą su asociacijomis. Kai dirbau interneto žiniasklaidoje, žodžiu „srautas“ apibūdindavome informacijos kiekį ar pobūdį – „didelis srautas“, „neįdomus srautas“ ir pan. Tai buvo viena medalio pusė. Mane taip pat žavi daugiareikšmiai žodžiai ir gamtos judėjimas. Tad „Sraute“ – ne tik vandens bėgimas, bet ir informacijos gausa.